Tikrąsias maisto šaknis stengiasi atkasti jaunimas

Viena lietuvių liaudies patarlė byloja – jei šaknys išdžius, nei medžio nei lapų nebus. Atrodo elementari lyg du kart du patarlė, savyje slepia ne tik tiesioginę, tačiau ir perkeltinę prasmę. Jei pamiršime, nuo ko viskas prasideda, prarasime ryšį su tuo kas svarbiausia...


Atgal į kaimą

„Maisto šaknys“ (angl. „Roots of food“) toks buvo savaitgalį Lietuvos jaunimo sąjungos (LJS) ir Socialinių investicijų valdymo centro („Socinvest“) jau antrą kartą organizuotos tarptautinės stovyklos Širvintų rajone pavadinimas. Pasak vieno iš stovyklos organizatorių, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojo Tomo Tomilino, šia stovykla buvo siekiama pademonstruoti miesto jaunimui, kokia neįkainojama valstybės vertybė yra natūralus kaimas, kuris dabar nyksta dėl vykdomos politikos klaidų.

„Masinė migracija iš kaimo į miestus neprasidėjo Lietuvoje. Tai globalus procesas, nulemtas didėjančios konkurencijos ir žemės ūkio pramonėjimo. Šie procesai įgauna vis didesnį pagreitį visame pasaulyje, tačiau pastaruoju metu Europos Sąjunga (ES) imasi vis didesnių reformų šioje srityje. Keičiasi ES Bendroji žemės ūkio politika“, – teigė T.Tomilinas. Pasak jo, atsiranda suvokimas, kad natūralaus kaimo, šeimos ūkio naikinimas per žūtbūtinę konkurenciją kenkia giluminiams planetos gyventojų ekologiniams interesams.

„Didėja oro, vandens, dirvožemio tarša, prastėja maisto kokybė, o miestai apauga skurdžiais migrantų iš kaimo priemiesčiais“, – vykdomos politikos pasekmes vardijo vienas stovyklos „Maisto šaknys“ organizatorių. T.Tomilino teigimu, yra tik viena išeitis iš tokios besiklostančios situacijos – maisto ir žemės ūkio politika turi tapti žalesnė ir ieškoti balanso tarp vartotojo ir kaimo gyventojo intereso.

 
Aktualios problemos

Tarptautinė stovykla „Maisto šaknys“ draugėn sujungė skirtingo amžiaus jaunimą iš skirtingų Lietuvos miestų, tačiau vedamą bendro tikslo – sužinoti, kaip ir iš kur atkeliauja maistas į šalies parduotuves, o galiausiai ir ant mūsų visų stalų.

Pažintis su natūraliu ūkiu, kuriame buvo organizuojama stovykla, ir lektorių iš Lietuvos, Švedijos ir Baltarusijos pateiktos medžiagos jaunus žmones privertė susimąstyti ir savęs paklausti – kokia iš tiesų maisto kilmė? Ir ar tikrai mes žinome, kaip užaugintą produkciją mes valgome?

Ne vienas didelė maisto korporacija naudoja įvairiausias chemines priemones, kuriomis siekia pagreitinti savo produkcijos augimą ir kurios neretai teršia mūsų aplinką ir maistą.

Šokiruojančia patirtimi visiems stovyklos dalyviams tapo filmo „Pig business“ peržiūra, kuriame rodoma, kaip stambi JAV kiaulių auginimo įmonė įsigali kaimyninėje Lenkijoje, nepaisant to, jog visose įmonės fermose gyvuliai auginami nehumaniškumis sąlygomis, susidariusiomis atliekomis teršiami vandens telkiniai, o greta fermų gyvenantys žmonės pradeda skųstis sveikatos sutrikimais, tokios įmonės plečia savo veiklą neretai remiamos politikų, esančių valdžioje. Dažniausiai tokio „milžino“ atsiradimas priverčia bankrutuoti ne vieną nuo seno ūkininkaujantį žmogų, o „milžinų“ produkcija išstumia vietos gamintojų.

Po filmo kilusiose diskusijose buvo prisiminta ir stambios Danijos kiaulių augintojų įmonės invazija į Lietuvą, kuri sukėlė nemenką visuomenės pasipriešinimą. Šiuo metu apie 70 proc. ES išmokų maisto pramonei, žemės ūkiui atitienka stambioms korporacijoms. Tarp didžiausių paramos gavėjų yra tokie milžinai kaip „Nestle“, „Kraft foods“ arba Anglijos karalienės ūkiai. „Šeimos ūkiai turi konkuruoti „laisvoje rinkoje“ su tokiais milžinais. Tai nenormalu. Europa turi atsisakyti keistų programų, kurios skatina masinį šeimos ūkių nykimą ir pasitraukimą iš žemės ūkio veiklos ir Lietuva, sprendžiant šią problemą, neturi būti vien pasyvi stebėtoja“, – įsitikinęs T.Tomilinas.

 
Lietuvos naudingasis išteklius

Anot stovyklos organizatorių, Lietuva vis dar yra viena žaliausių valstybių, nes mūsų ūkiai nėra labai stambūs, o juose nenaudojama tiek daug chemijos, be to, trečdalis šalies gyventojų vis dar gyvena tikrame kaime ir gali pagaminti tikrą natūralų maistą. Tuo įsitikino ir stovyklos „Maisto šaknys“ dalyviai, kurie buvo ne tik vartotojai, tačiau prisidėjo ir prie produkcijos gamybos ar gavybos. Ne vienam teko pamelžti karvę, nukirpti avį, nukirsti kopūsto galvą. Tai tapo ne tik įdomia pramoga, tačiau ir puikia proga susimąstyti, kaip natūraliai ir nekenkiant gamtai ūkininkauti. Savo žiniomis apie žemės ūkį su stovyklos dalyviais dalinosi Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos faktulteto dekanas Viktoras Pranckietis, laivalaikio metu pats išbandęs jodinėjimą žirgu.

Buvo prisimintos ir natūrinio ūkio, gamtinės žemdirbystės idėjos, po truputį besiskinančios kelią ir Lietuvoje. Įvertinta, kad vienintelis ir svarbiausias Lietuvos naudingasis išteklius yra šalies žmonės ir gamta, kurios negalima teršti ir žaloti. „Ne tušti plotai užsienio korporacijoms (pavyzdžiui vadinamiesiems „danų kiaulynams“) yra mūsų šalies konkurencinis pranašumas, o natūrali ir nesugadinta gamta, kuria mes galime grožėtis ir kurį gali dauti mums “, – apibendrindamas teigė T.Tomilinas.

Pasibaigus stovyklai, kai kurie jos dalyviai internetu dalinosi su organizatoriais savo mintimis apie renginio idėją. Daugeslis konstatavo, kad maisto šaknų problema, labai „aktuali, nes žmonės atsiriboję nuo maisto atsiradimo ir jiems būtina pažinti maisto atsiradimą, kad jie labiau suprastų žemdirbystę ir pradėtų labiau gerbti ten dirbančius žmones. Kitiems projekto idėja ir tema pasirodė aktuali mūsų laikams, nes dabar visuomenėje vis labiau įsigali ekologinės idėjos, kurios ir prasideda būtent nuo maisto ar požiūrio į jį. Kai žmonės bėga - lekia ir nežiūri ką dedasi į "skrandį“, jaunimas turi praeiti visas gyvenimo suteiktas galimybes - tame tarpe daugiau laiko praleisti turiningai gamtoje, tuo pačiu saugant gamtą bei jos gerybes.

Dar viena „Maisto šaknų“ („Roots of food“) tarptautinė stovykla bus organizuojama rugsėjo 14 – 18 dienomis. Joje organizatoriai žada paliesti dar daugiau aktualių temų ir paraginti prisiminti, kur slypi visų mūsų šaknys.


Nuotraukos


Spausdinti   El. paštas

Related Articles